zomkas

×zòmkas (l. zamek) sm. (1) Rk, Dbk, Bgs, Lš, Nmn; Š, KŽ 1. spyna, užraktas: Su dviem zomkais OZ64. Jau ka parvažiavau, jau sudėti kiti zomkai į duris Žeml. Tai tada, kai lauke, tai pančiais geležiniais supančioja [arklius], zòmkas uždėtas Kp. Girdžia jau, kaip žmonių gauja kalbasi ir artinasi, kaip zomką atidaro DS179(Rs). Vely aš per skylelę įlindęs atplėšiu zomkẽlį, bus greičiau BM76(Vb). ^ Badas zomką lauža Kv. 2. Pc, Lš rąstų sunėrimo būdas: Ar zomkan nori budavot, ar sąsparosna? Al.

◊ namų̃ zòmkas pagrindinis, svarbiausias asmuo: Kaipgi, sakau, ašiai dabar gulsiu [į ligoninę], sakau, namų̃ zòmkas esu Adm.